Dama su pupuje

Mano vaikas kartais turi kažkokį ypatingą potraukį kepurėms. O ir šiaip tvarkai.:) Na, su tvarka, kaip ją suprantu aš, mums dažnai būna šiokių tokių keblumų, bet kalbant apie tai, ar daiktas padėtas savo vietoj, ar milimetrą į šoną (!) arba rituališką kai kurių darbų atlikimo seką, mano mažoji nenugalima. Va, jau kelinta diena įsitaisė aprengt jėję. Eilės tvarka tokia: atsivedam mamą į miegamąjį, pasodinam ją ant lovos, įduodam į rankas lėlę, atsinešam močiutės pupuję, šaliką ir savo pirtšinaites, kuriais mama (1.kepurė, 2. pirštinės, 3. šalikas) turi aptaisyt lėlytę, lėlytę sodinam į vežimėlį, nuvežam į kitą kambarį, grįžtam, nurengiam ir vėl duodam mamai aprengt. Ir taip kokį milijoną kartų. Viso ritualo metu mama turi sėdėt miegamam ant lovos. (?!?) Po dviejų dienų tokio žaidimo sumąstėm, kad ir mums patiems ta močiutės pupujė būtų neprošal. Rezultatas - po namus siaučianti dama su pupuje.