2010-01-21

Vienos žiemos dienos kelionė

Išvyka į Trakus buvo nuostabi!

Pirmoji pažintis su ledu.

Antroji pažintis su ledu.

Bėgiojom su mama.

Bėgiojom be mamos.

Kažkas buriavo!

O kažkam baigėsi šitaip:

2010-01-19

Pytė ir šešėlis

Šįvakar prieš pat miegelį mano mažoji žvilgterėjo į sieną, ant kurios matėsi jos šešėlis, ir ramiu balsiuku konstatavo: "Pyte" (taip ji vadina save). Man buvo be galo netikėta, nes ji niekada anksčiau nėra atkreipusi dėmesio į šešėlį - nei kai tas ant sienos matosi, nei kai lauke ją "seka".

2010-01-18

Dama su pupuje

Mano vaikas kartais turi kažkokį ypatingą potraukį kepurėms. O ir šiaip tvarkai.:) Na, su tvarka, kaip ją suprantu aš, mums dažnai būna šiokių tokių keblumų, bet kalbant apie tai, ar daiktas padėtas savo vietoj, ar milimetrą į šoną (!) arba rituališką kai kurių darbų atlikimo seką, mano mažoji nenugalima. Va, jau kelinta diena įsitaisė aprengt jėję. Eilės tvarka tokia: atsivedam mamą į miegamąjį, pasodinam ją ant lovos, įduodam į rankas lėlę, atsinešam močiutės pupuję, šaliką ir savo pirtšinaites, kuriais mama (1.kepurė, 2. pirštinės, 3. šalikas) turi aptaisyt lėlytę, lėlytę sodinam į vežimėlį, nuvežam į kitą kambarį, grįžtam, nurengiam ir vėl duodam mamai aprengt. Ir taip kokį milijoną kartų. Viso ritualo metu mama turi sėdėt miegamam ant lovos. (?!?) Po dviejų dienų tokio žaidimo sumąstėm, kad ir mums patiems ta močiutės pupujė būtų neprošal. Rezultatas - po namus siaučianti dama su pupuje.





LinkWithin

Related Posts with Thumbnails